2021 m. liepos 29–31 d. Pasaulio KG bendruomenės jaunimo susitikimas „Apkabinti pasaulį ignaciškuoju būdu“
Susitikimo įspūdžiais dalijasi Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narė Jurgita Lenkauskaitė
Susitikimo metu buvo daug kalbama apie asmenines ir viso pasaulio žaizdas, svarstėme tai, ką išgirdome, mąstydami apie savo situaciją ir tai, kur esame kviečiami. Iš pasidalijimų gimė kreipimasis, kuriame sakoma: „paliesti Ignaco Lojolos žaizdų patirties, mes, jauni žmonės, pripažįstame, kad mūsų ir viso pasaulio žaizdos yra esminis atspirties taškas asmeniniam ir socialiniam perkeitimui“. Man labai svarbi pasirodė išsakyta mintis, kad žaizda yra ta vieta, pro kurią į tave patenka šviesa. Tai leido suprasti svarbą to, ką laikau silpnumu, ką dažnai noriu atmesti, nesuprasdama to vertės. Sesuo Ondina Cortés, per tai jau perėjusi, dalijosi, kad yra dėkinga už savo žaizdas. Sesuo drąsino, kad, užuot vengę savo žaizdų, turėtume išmokti jas apkabinti. Gavome paraginimą permąstyti savo gyvenimo sampratą. Sesers Ondinos teigimu, „gyvenimas yra ne tai, kas tau nutinka, bet tai, ką darai su tuo, kas tau nutinka!“ Manau, verta pamąstyti ir įsisąmoninti, kur esame kviečiami su savo gyvenimo patirtimi, kartais labai skaudžia.
Nuskambėjo mintis, kad, kaip Ignacas Lojola, turime eiti per savo asmenines ir bendruomenines žaizdas. Žinoma, pasaulyje daug sužeidimų, įvairios kančios. Grupelėse dalijomės, kad kai kur žmonės ypač kenčia nuo bado, kai kur – nuo smurto. Kai kurios šalys tokios patirties turi nedaug, bet jose žmonės irgi kenčia, alksta meilės, trokšta būti priimti, išklausyti, suprasti. Turbūt kiekvienas galime surasti, kokie poreikiai yra neatliepti mūsų aplinkoje, mūsų bendruomenėje, mūsų grupelėse.
Man po šio susitikimo norisi siekti, kad mūsų aplinkoje būtų kuo mažiau anonimiškumo, kad kuo labiau vienas kitą pažintume, užmegztume asmeninį santykį su šalia esančiu, išklausytume, suprastume ir galėtume atliepti esminį jo poreikį, palydėtume gyvenimo piligrimystėje savo artimą ir patys būtume palydimi. Šiandien su viena grupelės nare dalijomės, kaip gera, kai kitas į mus kreipiasi vardu. Juk ir mūsų Tėvui mes nesame tiesiog žmonija, Jis įrašė mano ir Tavo vardą savo delne amžiams.
Daugiau informacijos apie susitikimą (anglų ir ispanų kalbomis):
Daina „La Herida“ („Žaizda“) (ispanų kalba su subtitrais anglų k., jėzuitų sukurta Šv. Ignaco jubiliejiniams metams)
Twitter, Instagram, Facebook, YouTube
Susitikimo metu buvo daug kalbama apie asmenines ir viso pasaulio žaizdas, svarstėme tai, ką išgirdome, mąstydami apie savo situaciją ir tai, kur esame kviečiami. Iš pasidalijimų gimė kreipimasis, kuriame sakoma: „paliesti Ignaco Lojolos žaizdų patirties, mes, jauni žmonės, pripažįstame, kad mūsų ir viso pasaulio žaizdos yra esminis atspirties taškas asmeniniam ir socialiniam perkeitimui“. Man labai svarbi pasirodė išsakyta mintis, kad žaizda yra ta vieta, pro kurią į tave patenka šviesa. Tai leido suprasti svarbą to, ką laikau silpnumu, ką dažnai noriu atmesti, nesuprasdama to vertės. Sesuo Ondina Cortés, per tai jau perėjusi, dalijosi, kad yra dėkinga už savo žaizdas. Sesuo drąsino, kad, užuot vengę savo žaizdų, turėtume išmokti jas apkabinti. Gavome paraginimą permąstyti savo gyvenimo sampratą. Sesers Ondinos teigimu, „gyvenimas yra ne tai, kas tau nutinka, bet tai, ką darai su tuo, kas tau nutinka!“ Manau, verta pamąstyti ir įsisąmoninti, kur esame kviečiami su savo gyvenimo patirtimi, kartais labai skaudžia.
Nuskambėjo mintis, kad, kaip Ignacas Lojola, turime eiti per savo asmenines ir bendruomenines žaizdas. Žinoma, pasaulyje daug sužeidimų, įvairios kančios. Grupelėse dalijomės, kad kai kur žmonės ypač kenčia nuo bado, kai kur – nuo smurto. Kai kurios šalys tokios patirties turi nedaug, bet jose žmonės irgi kenčia, alksta meilės, trokšta būti priimti, išklausyti, suprasti. Turbūt kiekvienas galime surasti, kokie poreikiai yra neatliepti mūsų aplinkoje, mūsų bendruomenėje, mūsų grupelėse.
Man po šio susitikimo norisi siekti, kad mūsų aplinkoje būtų kuo mažiau anonimiškumo, kad kuo labiau vienas kitą pažintume, užmegztume asmeninį santykį su šalia esančiu, išklausytume, suprastume ir galėtume atliepti esminį jo poreikį, palydėtume gyvenimo piligrimystėje savo artimą ir patys būtume palydimi. Šiandien su viena grupelės nare dalijomės, kaip gera, kai kitas į mus kreipiasi vardu. Juk ir mūsų Tėvui mes nesame tiesiog žmonija, Jis įrašė mano ir Tavo vardą savo delne amžiams.
Daugiau informacijos apie susitikimą (anglų ir ispanų kalbomis):
Daina „La Herida“ („Žaizda“) (ispanų kalba su subtitrais anglų k., jėzuitų sukurta Šv. Ignaco jubiliejiniams metams)
Twitter, Instagram, Facebook, YouTube
