Koordinatorių savaitgalis: susitikimo vaisiai visus tepasiekia
Lapkričio 26–28 dienomis Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės grupelių koordinatoriai rinkosi Šiluvoje. Kaip visada, visus priėmė jaukūs Šiluvos Jono Pauliaus II-ojo piligrimų namai.
Penktadienio vakaras prasidėjo šv. Mišiomis Bazilikoje, o vėliau, susėdę į bendrą ratą, dalijomės savo tarnystės džiaugsmais. Jų – didžiai visų nuostabai – atsivežėme tikrai gausiai. Bendruomenės asistento t. Mindaugo rankose skambanti gitara įkvėpė visus šlovinti Viešpatį ir dėkoti Jam už suteiktą galimybę „būti Tėvo reikaluose“, pasitikėti, geriau pažinti ir tarnauti Dievui ir žmonėms. Daugelis dalijosi, jog koordinatoriaus tarnystė augina, stiprina ir drąsina. Džiugu, kai pastangos ir atliktas darbas duoda vaisių kitiems. Atrodė, kad nei iškritęs sniegas, nei pandemija negali nuslopinti gyvo susitikimo džiaugsmo.
Vėliau kibome į darbus: prisiminėme koordinatoriaus tarnystės atsakingumą, dalijomės patirtimi. T. Mindaugas mokymuose drąsino, jog esame pašaukti šiai tarnystei, jog įsipareigojimas visada skatina įveikti baimę, eiti į priekį. Svarbiausia suprasti, kad viskas vyksta iš Dievo, nebijoti prašyti pagalbos, kalbėtis. Daugiausiai dėmesio skyrėme temų, kuriomis dalijamės grupelėse, rengimui. Ne tik teoriškai mokėmės iš mūsų krikštatėvių prancūzų atsiųstų patarimų, t. Mindaugo pateiktų įvairių metodikų, bet ir patys grupelėse rengėme temas, kūrėme klausimus pagal aktualią situaciją. Mūsų kūrybiniais darbais galės pasinaudoti ir nedalyvavusieji, nes papildėme bendruomenės interneto svetainės „Temų banką“.
Iš savaitgalio kiekvienas dalyvis išsivežė asmeninį, bendruomeninį ir apaštalinį pasiryžimą. Kaip t. Mindaugas sakė, svarbiausia yra turėti troškimą, o būdas, kaip tai daryti, atsiras. Šv. Dvasia visada veda į didesnį gėrį. Džiaugiamės, kad išdrįsome susitikti gyvai, nes buvimas kartu kiekvieną praturtino ir apdovanojo gausiomis malonėmis. Tikimės, kad susitikimo vaisiai pasieks kiekvieną grupelių narį.
Loreta Švarlienė,
Panevėžio Dievo tarno kun. A. Lipniūno grupelės ir ugdymo komandos narė
Nuotr. (Nr. 1, 2) Indrė Selenytė
Penktadienio vakaras prasidėjo šv. Mišiomis Bazilikoje, o vėliau, susėdę į bendrą ratą, dalijomės savo tarnystės džiaugsmais. Jų – didžiai visų nuostabai – atsivežėme tikrai gausiai. Bendruomenės asistento t. Mindaugo rankose skambanti gitara įkvėpė visus šlovinti Viešpatį ir dėkoti Jam už suteiktą galimybę „būti Tėvo reikaluose“, pasitikėti, geriau pažinti ir tarnauti Dievui ir žmonėms. Daugelis dalijosi, jog koordinatoriaus tarnystė augina, stiprina ir drąsina. Džiugu, kai pastangos ir atliktas darbas duoda vaisių kitiems. Atrodė, kad nei iškritęs sniegas, nei pandemija negali nuslopinti gyvo susitikimo džiaugsmo.
Vėliau kibome į darbus: prisiminėme koordinatoriaus tarnystės atsakingumą, dalijomės patirtimi. T. Mindaugas mokymuose drąsino, jog esame pašaukti šiai tarnystei, jog įsipareigojimas visada skatina įveikti baimę, eiti į priekį. Svarbiausia suprasti, kad viskas vyksta iš Dievo, nebijoti prašyti pagalbos, kalbėtis. Daugiausiai dėmesio skyrėme temų, kuriomis dalijamės grupelėse, rengimui. Ne tik teoriškai mokėmės iš mūsų krikštatėvių prancūzų atsiųstų patarimų, t. Mindaugo pateiktų įvairių metodikų, bet ir patys grupelėse rengėme temas, kūrėme klausimus pagal aktualią situaciją. Mūsų kūrybiniais darbais galės pasinaudoti ir nedalyvavusieji, nes papildėme bendruomenės interneto svetainės „Temų banką“.
Iš savaitgalio kiekvienas dalyvis išsivežė asmeninį, bendruomeninį ir apaštalinį pasiryžimą. Kaip t. Mindaugas sakė, svarbiausia yra turėti troškimą, o būdas, kaip tai daryti, atsiras. Šv. Dvasia visada veda į didesnį gėrį. Džiaugiamės, kad išdrįsome susitikti gyvai, nes buvimas kartu kiekvieną praturtino ir apdovanojo gausiomis malonėmis. Tikimės, kad susitikimo vaisiai pasieks kiekvieną grupelių narį.
Loreta Švarlienė,
Panevėžio Dievo tarno kun. A. Lipniūno grupelės ir ugdymo komandos narė
Nuotr. (Nr. 1, 2) Indrė Selenytė
