2021 m. kovo 24 d. nuotolinis Bendruomenės suvažiavimas
Saulėtą kovo 20-osios šeštadienį nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje vyko Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės suvažiavimas. Smagus tėvo Algimanto pašmaikštavimas, kad „suvažiavo prie ekranų ne su mašinomis, o su kėdėmis ir sutaupė kuro“ labai tiko per šimtą bendruomeniškių iš visos Lietuvos sutraukusiam renginiui. Suvažiavimas „Džiūgaukime Šventojoje Dvasioje“ prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo mūsų bendruomenės Bažnyčios asistentas t. Algimantas Gudaitis, SJ.
Po Šv. Mišių pirmoje suvažiavimo dalyje galėjome ne tik išgirsti, bet ir skaidrėse pamatyti Bendruomenės pirmininkės Rasos Darbutaitės paruoštą metų peržvalgą apie bendruomenės gyvenimą bei jos veiklos kryptis. Ši metų peržvalga teikė viltį, kad ignaciškojo dvasingumo keliu einantieji savo kasdienybėje gali atpažinti Dievo valią ir ją vykdyti net prisitaikydami prie naujų bendravimo būdų – išmaniųjų technologijų.
Suvažiavimo dalyviai klausėsi labai brandaus liudijimo, kuriuo pasidalino Vilma iš Panevėžio „Talita kum“ grupelės, papildžiusios mūsų bendruomenę tik 2020 metų pavasarį. Suvažiavimo svečias kardinolas Sigitas Tamkevičius, SJ, pasidalino savo gyvenimo keliu, kuris buvo nelengvas, pilnas išbandymų, sunkumų kovojant po Jėzaus vėliava. Įdomu ir miela buvo klausytis autoritetingo pasakotojo gyvenimiškų patirčių bei stiprių įžvalgų. Tikiu, kad ne vieno mūsų širdį sujaudino kito Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodžiai: „nepergyvenk dėl valdiškos registracijos, svarbu turėti dievišką registraciją“, skirti kardinolui vienu jo išbandymo momentu.
Kun. Algimantas Gudaitis, SJ, nurodė impulsą mąstymui ir pateikė klausimą: „Kur aš, žvelgdamas į laiko ženklus, matau savo trapumą ir dvasinę stiprybę, savo veikimo ir atsivertimo būtinybę?“
Po pietų ir asmeninės maldos laiko prasidėjo antra suvažiavimo dalis. Buvom suskirstyti į kambarius, kuriuose vyko pasidalinimas grupelėse trimis ratais. Grįžę bendram ratui, atpažinę laiko ženklus – Stambulo konvenciją, partnerystės įstatymą, pandemijos laikotarpį – liudiję asmeninę patirtį, dalyviai dalinosi dvasinėmis įžvalgomis, gimusiomis mažose grupelėse. Visiems buvo svarbu atpažinti Dievo dovanas, nepabūgti silpnumo, girdėjo kvietimą atlikti savo pašaukimą iš širdies. Juk Dievas veikia per mūsų paprastus darbus. Karantinas daug kam leido sustoti, pamąstyti, patirti bendruomenę kaip šeimą. Šių dienų įvykiai skatina susipriešinimą, bet tikintieji šį laiką skiria maldai, gailestingumui, ne kito teismui. Juk malda – mūsų stiprybė, nieko negalime pakeisti, bet visada galime melstis, tyliai, įsiklausydami į Kristų, „žvejoti žmones“. Pasak kardinolo S. Tamkevičiaus: „Išbandymai tarybiniais metais ir dabar krikščionims tie patys – atpažinti Kristaus dvasią. Ieškoti savęs be Dievo – įpulti į neviltį, ieškoti Dievo be savęs – įpulti į puikybę.“
Gavėnia pilna judesio: nepalikti žmonių, kurie yra paribiuose, suvokti, kad esame Dievo akivaizdoje, Jo šviesoje, Jis mumis rūpinasi, per mūsų silpnumą ateina į pagalbą. Viltis yra didelė per tą, kuris mus pamilo, galime prie Jo glaustis.
Bažnyčios asistentas t. Algimantas Gudaitis atliepė į išsakytas įžvalgas, kad Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė yra ženklas mums patiems, todėl džiaukimės Šventojoje Dvasioje, nes Kristus – mūsų bendruomenės pamatas. Užbaigėme suvažiavimą malda „Jėzau, Tu esi atverta širdis“. Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi kardinolo S. Tamkevičiaus palaiminimu.
Dalia Kubilienė, Eucharistinio Jėzaus grupelė, Panevėžys
Nuotr.: Virginija Žičkaitė, Tantum Quantum grupelė, Panevėžys
Po Šv. Mišių pirmoje suvažiavimo dalyje galėjome ne tik išgirsti, bet ir skaidrėse pamatyti Bendruomenės pirmininkės Rasos Darbutaitės paruoštą metų peržvalgą apie bendruomenės gyvenimą bei jos veiklos kryptis. Ši metų peržvalga teikė viltį, kad ignaciškojo dvasingumo keliu einantieji savo kasdienybėje gali atpažinti Dievo valią ir ją vykdyti net prisitaikydami prie naujų bendravimo būdų – išmaniųjų technologijų.
Suvažiavimo dalyviai klausėsi labai brandaus liudijimo, kuriuo pasidalino Vilma iš Panevėžio „Talita kum“ grupelės, papildžiusios mūsų bendruomenę tik 2020 metų pavasarį. Suvažiavimo svečias kardinolas Sigitas Tamkevičius, SJ, pasidalino savo gyvenimo keliu, kuris buvo nelengvas, pilnas išbandymų, sunkumų kovojant po Jėzaus vėliava. Įdomu ir miela buvo klausytis autoritetingo pasakotojo gyvenimiškų patirčių bei stiprių įžvalgų. Tikiu, kad ne vieno mūsų širdį sujaudino kito Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodžiai: „nepergyvenk dėl valdiškos registracijos, svarbu turėti dievišką registraciją“, skirti kardinolui vienu jo išbandymo momentu.
Kun. Algimantas Gudaitis, SJ, nurodė impulsą mąstymui ir pateikė klausimą: „Kur aš, žvelgdamas į laiko ženklus, matau savo trapumą ir dvasinę stiprybę, savo veikimo ir atsivertimo būtinybę?“
Po pietų ir asmeninės maldos laiko prasidėjo antra suvažiavimo dalis. Buvom suskirstyti į kambarius, kuriuose vyko pasidalinimas grupelėse trimis ratais. Grįžę bendram ratui, atpažinę laiko ženklus – Stambulo konvenciją, partnerystės įstatymą, pandemijos laikotarpį – liudiję asmeninę patirtį, dalyviai dalinosi dvasinėmis įžvalgomis, gimusiomis mažose grupelėse. Visiems buvo svarbu atpažinti Dievo dovanas, nepabūgti silpnumo, girdėjo kvietimą atlikti savo pašaukimą iš širdies. Juk Dievas veikia per mūsų paprastus darbus. Karantinas daug kam leido sustoti, pamąstyti, patirti bendruomenę kaip šeimą. Šių dienų įvykiai skatina susipriešinimą, bet tikintieji šį laiką skiria maldai, gailestingumui, ne kito teismui. Juk malda – mūsų stiprybė, nieko negalime pakeisti, bet visada galime melstis, tyliai, įsiklausydami į Kristų, „žvejoti žmones“. Pasak kardinolo S. Tamkevičiaus: „Išbandymai tarybiniais metais ir dabar krikščionims tie patys – atpažinti Kristaus dvasią. Ieškoti savęs be Dievo – įpulti į neviltį, ieškoti Dievo be savęs – įpulti į puikybę.“
Gavėnia pilna judesio: nepalikti žmonių, kurie yra paribiuose, suvokti, kad esame Dievo akivaizdoje, Jo šviesoje, Jis mumis rūpinasi, per mūsų silpnumą ateina į pagalbą. Viltis yra didelė per tą, kuris mus pamilo, galime prie Jo glaustis.
Bažnyčios asistentas t. Algimantas Gudaitis atliepė į išsakytas įžvalgas, kad Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė yra ženklas mums patiems, todėl džiaukimės Šventojoje Dvasioje, nes Kristus – mūsų bendruomenės pamatas. Užbaigėme suvažiavimą malda „Jėzau, Tu esi atverta širdis“. Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi kardinolo S. Tamkevičiaus palaiminimu.
Dalia Kubilienė, Eucharistinio Jėzaus grupelė, Panevėžys
Nuotr.: Virginija Žičkaitė, Tantum Quantum grupelė, Panevėžys
