Lietuvos Krikščioniškojo Gyvenimo Bendruomenė

ŽINIA IŠ PASAULIO KG BENDRUOMENĖS  

PROJEKTAS NR. 152 

Pasaulio KG bendruomenė džiaugsmingai skelbia 450 metų Jubiliejaus metus

 nuo 2013 03 25 iki 2014 03 25

           Mėgindamas atsakyti į šį klausimą, visų pirma noriu prisiminti bendruomenės pradžią šv. Ignaco patirtyje ir pamąstyti apie tai, kas joje svarbiausia.

           Imdamasis šios temos pradėjau ieškoti atitinkamų dokumentų, aiškiai pasakančių, kas yra autentiška narystė Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenėje. Kaip žinia, puikių dokumentų nestinga. Tai „Bendrieji principai“ ir „Bendrosios normos“, dokumentas apie Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės charizmą, apie bendruomenės augimo procesą bei įvairūs naujausi „Projektuose“ skelbiami dokumentai. Tačiau kuo daugiau mąsčiau, tuo buvo aiškiau, kad turiu paliesti kažką dar radikalesnį, – kad privalau grįžti prie šios bendruomenės šaknų šv. Ignaco gyvenime. Daugeliui svarbiausias Ignaco gyvenimo įvykis yra jo atsidavimas Dievui po mūšio prie Pamplonos. Tačiau apie bendruomenės jėgą ir svarbą jam kalbėjo ir vėlesni, ne mažiau reikšmingi įvykiai. Norėčiau panagrinėti dvi iš jo svarbiausių patirčių – Manrezoje ir La Stortoje, o prieš tai pateikti kontekstą nagrinėjimui, grįždamas į mūsų tikėjimo istoriją, prie garsios Andrejaus Rubliovo (1360–1427) ikonos „Švč. Trejybė“.

Siūlome atsisiųsti ir pasiklausyti Marijos radijo laidų „Bendruomenių laida“, kurias ruošė, apie bendruomenę kalbėjo mūsų bendruomenės nariai, dvasiniai palydėtojai:

 2013-01-31

 2012-09-28

 2012-11-30

Malonių akimirkų!

TRUMPAI APIE LIETUVĄ IR JOS ISTORIJĄ

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europos šiaurėje, įsikūrusi Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Šiaurėje ji ribojasi su Latvija, pietryčiuose – su Baltarusija, pietuose – su Lenkija ir pietvakariuose – su Rusija (Kaliningrado sritimi). Bendras Lietuvos plotas užima 65 300 km², šalyje gyvena apie 3 mln. gyventojų. Šalies sostinė Vilnius. Lietuviai yra baltai (kilę iš baltų genčių). Oficiali kalba, lietuvių, yra viena iš dviejų (kartu su latvių kalba) gyvų likusių baltų šakos kalbų, priklausančių indoeuropiečių kalbų šeimai.

Lietuvos istorija prasideda XIIIa. viduryje Mindaugui suvienijus lietuvių gentis. Šis laikotarpis taip pat buvo vienas iš tautos kristianizacijos etapų, kai, atsiverčiant politiniam elitui, pagonybę pamažu keitė katalikybė arba stačiatikybė. 1386m. didysis Lietuvos kunigaikštis vedė Lenkijos princesę. Tai nulėmė Lenkijos-Lietuvos Unijos susikūrimą 1569m., kuri vėliau atves į naujos valstybės suformavimą – Abiejų Tautų Respubliką, gyvavusią daugiau kaip 200 metų. Po trijų šios valstybės padalijimų XVIIIa. pabaigoje, 1795m. šalis nustoja politiškai egzistuoti. Dabartinė Lietuvos teritorija integruota į Rusijos imperiją ir buvo jos dalimi iki pat savo nepriklausomybės atkūrimo 1918 vasario 16d.

Gegužės 19 d. Kaune, pranciškonų svečių namų konferencijų salėje vyko konferencija „Ligonių sielovada: ką galime nuveikti daugiau?“, kurią surengė Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė. Dalyvavo įvairių sričių specialistai, savanoriai ir šiai temai neabejingi žmonės iš įvairių Lietuvos miestų. 

 Susirinkusius pasveikino Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ. Jis paminėjo kitų šalių pavyzdžius, kai gydymo įstaigose ligoniui padeda ne tik gydytojai, psichologai, bet ir sielovadininkai. Jie padeda sunkiai sergančiam ligoniui įprasminti kančią ir atrasti daugiau gyvenimo rengiantis mirčiai. T. G. Vitkus SJ sakė, kad Lietuvoje vis labiau ryškėja ligonių sielovados būtinumas, tam reikia Bažnyčios, šeimos ir valstybės bendradarbiavimo.

"Susitikimas, pasidalinimas, malda ir Eucharistijos šventimas su tikinčiais medikais stiprino. Įdomu buvo išgirsti s. Ligitos mintis apie ligonių sielovadą. Iš susitikimo su ses.Michaela labiausiai lietė jos atpasakoti konkrečių žmonių gyvenimų momentai, kuriuose apstu Dievo meilės ir gailestingumo veikimo per jos tarnystę hospise. Klausantis jos tiesiog aišku, kad Dievas ją apdovanojęs malone priimti ir mylėti kiekvieną žmogų, gerbiant jo laisvę ir orumą. Sesės pasakoti pavyzdžiai dar sykį liudijo, kad Meilė yra labai svarbi, sakyčiau būtina, sąlyga sveikimui, atsivertimui, kančios priėmimui.

Kai ses. Michaela pasakojo apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, naujai pamačiau tą juodą foną, kuriame nutapytas Jėzus. Ji sakė: "jei Jėzaus paveiksle nebūtų, jei jis iš paveikslo pasitrauktų, liktų tik tamsa, juoduma. Tai yra tai, kas mes būtume be Jėzaus." Man tai skambėjo kaip paprasta ir stipri tiesa apie tai, kas aš esu be Jo. Tik tamsa... Tiesa ir tai, kad visuomet galiu semtis iš Jo Gailestingumo taurės. Ne savo jėgomis, iš Jo malonės... Birutė, Vilnius"

Kovo 17 d. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje vyko Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės suvažiavimas. Jame dalyvavo 88 bendruomenės nariai (iš 206 narių), apaštališkasis nuncijus arkiv. dr. Luigi Bonazzi, Jėzaus Draugijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, kiti tėvai jėzuitai. Suvažiavimas pradėtas bendra malda, kuriai vadovavo t. Algimantas Gudaitis SJ.

Sveikindamas suvažiavimo dalyvius ir svečius t. Gintaras Vitkus SJ pasidžiaugė, kad LKG bendruomenė pripažinta kaip viena iš Bažnyčios bendruomenių, turinti savo statutą ir pajėgi įsipareigoti misijai. „Mokomės kontempliuoti kasdienybėje. Leidžiamės manipuliuojami Dievo žodžio, norim būti dosnūs“, – sakė jis, kviesdamas būti viena su savimi, su kitais, su Dievu.

Pagrindinį pranešimą „Bažnyčia pasaulyje ir pasauliečiai“ skaitęs apaštališkasis nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi dėkojo už galimybę kartu su LKG bendruomene išgyventi šį bendrystės džiaugsmą. Į klausimą, kuo Bažnyčia gyvena šiandien ir ko laukia iš mūsų, nuncijus atsakė dėmesį atkreipdamas į popiežiaus Benedikto XVI nuolat akcentuojamą mintį, kad Bažnyčios pagrindinis prioritetas turėtų būti mokėti atpažinti dabar čia esantį Dievą ir padėti kiekvienam žmogui susitikti su Juo. Mes laikome save krikščionimis, bet ar iš tikrųjų mūsų, kaip krikščionių, centras yra Dievas? Ar tikrai Dievas yra tas, į kurį kreipiame savo mintis, dėl kurio gyvename?

ŽINIA IŠ PASAULIO KG BENDRUOMENĖS  

PROJEKTAS NR. 150 

Mūsų Pagrindiniai principai, ypač jų 10 punktas apibrėžia narystę bendruomenėje kaip autentišką, asmeninį pašaukimą. Narystė yra įžvalgų proceso rezultatas ir tampa nuoširdžiu asmens gyvenimo įsipareigojimu (nuo mažos grupelės ir (arba) vietinės bendruomenės iki nacionalinės ir globalios bendruomenės) ir yra suprantama, kartu su mūsų gyvenimo stiliumi BP.12), kaip papildanti didįjį Apaštalinį kūną, kuriam atstovauja KG bendruomenė. Pasaulinę  2012 KG bendruomenės dieną mes kviečiame visas bendruomenes ir jų artimus draugus kontempliuoti kas tai yra autentiška ir pilnutinė narystė pagal KG bendruomenės priemones. Tai apimtų gyvenimą įsipareigojimu KG bendruomenėje, gyvenimą besiremiant trimis dvasingumo (formacijos) ramsčiais, bendruomenę ir misiją (apaštalinį darbą), bendrąją finansinę atsakomybę, ir atsakymą visiems, kad mes esame pašaukti gyventi bendruomenėje.

Šių metų lapkričio 3–6 dienomis Trinapolyje vyko Europos Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenių bažnytinių asistentų susitikimas. Dalyvavo 17 jėzuitų iš įvairių Europos šalių ir 4 pasauliečiai iš Anglijos, Peru, Maltos ir Vokietijos. Šio susitikimo tikslas – kaip būti labiau bažnytiniu, tai yra dirbti dabartinės Katalikų Bažnyčios kontekste.

***Akimirkos foto galerijoje.***

2011 m. kovo 19 d. Kauno jėzuitų gimnazijos sporto salėje vyko Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės suvažiavimas. Jame dalyvavo per 70 bendruomenės narių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Panevėžio, Anykščių, Rokiškio, Šiaulių, trys svečiai iš Latvijos, kunigai jėzuitai: Jėzaus draugijos Latvijos ir Lietuvos provincijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus, kun. Stasys Kazėnas, kun. Algis ir Aldonas Gudaičiai, kun. Mindaugas Malinauskas.