Įžvalga

Įžvalga – tai dvasinis procesas, kuriame per maldą stengiamasi įžvelgti Viešpaties valią ir priimti asmeninius ar bendruomeninius sprendimus. Įžvalgos procese kartu su Viešpačiu yra žvelgiama į tikrovę, įsiklausoma į vidines paskatas ir siekiama atpažinti, kaip labiau atsiliepti į Viešpaties kvietimą. Šiame kelyje labai padeda dvasinis pokalbis, kuris gali vykti tiek asmeniškai su palydėtoju, tiek grupelėje dalijantis maldos ir svarstymo vaisiais. Dvasiniame grupelės pokalbyje yra įdėmiai įsiklausoma į kitų dvasines patirtis, o tai leidžia naujai pamatyti tikrovę.
Darant įžvalgą svarbu būti nešališkam ir neturėti išankstinių nuostatų dėl būsimo sprendimo. Ignaciškasis nešališkumas kyla iš vidinės laisvės, leidžiančios įveikti prisirišimą prie savo interesų, turtų ar kitų dalykų. Kai esame jautrūs laiko ženklams, galime suvokti, kaip šventoji Dvasia veikia dabartinėje mūsų aplinkoje. Įžvalgos procesui reikia vidinės ir išorinės tylos, kad pajustume kartais itin švelnius šventosios Dvasios judesius.
„Įžvalgumas būtinas ne tik ypatingomis akimirkomis ar tada, kai reikia gvildenti sunkias problemas, priimti esminius sprendimus. Tai ir kovos įrankis siekiant geriau sekti Viešpačiu. Mums įžvalgumo visada reikia, kad gebėtume atpažinti Dievo ir jo malonės metą, neignoruoti Jo įkvėpimų, nenuleisti negirdomis kvietimo augti. Visa tai dažnai vyksta nedidelių ir, regis, nesvarbių dalykų plotmėje, nes didžiadvasiškumas reiškiasi paprastuose bei kasdieniuose dalykuose“ („Gaudete et exsultate“, 169).