Dvasinis palydėjimas 

„Su dvasios palydėtoju reguliariai susitinkame ne tam, kad klaustume patarimo, ką turime daryti, o tam, kad su kitu žmogumi pasidalytume asmenine patirtimi ir aiškiau suprastume, ko Dievas iš mūsų prašo“ (Charizma, 75).
Dvasinis palydėtojas, kurio tarnystė Bažnyčioje žinoma jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių, padeda palydimam asmeniui autentiškiau gyventi krikščionišką gyvenimą ir atrasti didesnę vidinio gyvenimo gelmę. Asmeniniame pokalbyje su palydėtoju palydimasis peržvelgia Viešpaties ženklus savo gyvenime, įsivardija kliūtis, trukdančias keliauti su Dievu, ir bando įžvelgti Dievo veikimą. Palydėtojas neduoda patarimų, tačiau užduoda klausimus, padedančius pačiam palydimajam atrasti tolesnę gyvenimo kryptį. Susitikimo dažnumas priklauso nuo palydėtojo ir palydimojo susitarimo, poreikio ir situacijos.
Dvasiniais palydėtojais gali būti kunigai, vienuoliai ar pasauliečiai, gavę šią dovaną iš šv. Dvasios, kuri ją dalija kaip jai patinka. Bendruomenėje atpažinti šią dovaną neretai padeda kiti bendruomenės nariai. Dvasiniai palydėtojai patys gyvena gilų asmeninės maldos gyvenimą. Atidus įsiklausymas į šventosios Dvasios veikimą savo pačių gyvenime padeda palydėtojams įdėmiau klausytis dvasinių judesių palydimųjų gyvenimuose.
Dvasinis palydėtojas siekia, kad ilgainiui kuo mažiau jo reiktų palydimojo gyvenime, kuriame vis daugiau vietos rastųsi Viešpačiui.

Daugiau apie dvasinį palydėjimą skaitykite čia:
​
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-11-05-apie-dvasini-palydejima-arba-dievas-puodo-dugne/109618
​
http://www.artuma.lt/archyvas/rinktiniai/show/troskulys-tam-kad-atsigerciau