Sąžinės peržvalga

Peržvalga – tai dienos įvykių ištyrimas asmeninėje maldoje. Tai susitikimas su Viešpačiu, kai drauge su Juo ieškau Jo ženklų savo kasdienybėje. Kuo svarbi ši malda?
Pirma, Dievas duoda pirmasis: Jis man duoda gyvybę ir tai, ko reikia tikėjimo augimui, apsigyvena mano istorijoje.
Antra, kasdienybėje duodu neigiamą arba teigiamą atsaką į sandorą – taip parodau savo ištikimybę arba neištikimybę Viešpačiui.
Trečia, turiu nuolat prisiminti, kad mano šaltinis yra Dievas ir gyventi šia tikėjimo tikrove. Peržvelgiu praeitį, kad dėkočiau ir suteikčiau kryptį rytojui.
Ketvirta, kantria ir nuolatine kasdienine peržvalga atpažįstu, kaip Dievas veikia mano gyvenime ir kaip man kuo geriau atsiliepti Viešpačiui. Kasdien į savo dieną žvelgiu su Juo ir vis labiau kaip Jis. Pamažu atpažįstu Jo buvimą, Jo ištikimybę, Jo dovanas.
 
Dvasinėse pratybose  šv. Ignacas kasdienį sąžinės tyrimą aprašo penkiais žingsniais:
1) dėkoti Dievui už gautas dovanas, malones;
2) prašyti malonės pažinti nuodėmes ir jų atsisakyti;
3) peržvalga: patikrinti sąžinę nuo atsikėlimo iki pat tyrimo meto – valandą po valandos, susitikimą po susitikimo, pirmiausia mintis, paskui žodžius, galiausiai darbus;
4) prašyti Viešpaties atleisti už klaidas, gailėtis;
5) pasiryžti taisytis, Jo malonei padedant, atsinaujinti.
 
ŠTAI stoviu prieš Tave, mano Viešpatie, tu mane pažįsti, buvai su manimi visą dieną. Neturiu ko slėpti nuo Tavęs.
Ateinu toks, koks esu: pavargęs, patenkintas, sustiprintas, netekęs drąsos, supykęs ar susižavėjęs.

DĖKOJU už šios dienos dovanas. Tu buvai mano džiaugsmuose ir varguose. Atverk mano akis, kad matyčiau Tavo meilės stebuklus.
Prisimenu paguodas, vidines paskatas, kurios mane vedė į gyvenimą. Dėkoju už visą Dievo darbą, kurio liudininku šiandien buvau.
„Šlovink Viešpatį, mano siela, ir neužmiršk, koks jis geras!" (Ps 103)

ATLEISK už tas akimirkas, kai užsisklendžiau nuo paskatų, vedančių mane į gyvenimą, ar pritariau mirties jėgoms.
„Net ten mane vedžios tavo ranka, ir tvirtai laikys tavo dešinė“ (Ps 139)
Su pasitikėjimu puolu į Dievo gailestingumo glėbį.

RYTOJ: diena iš dienos vis labiau suprantu, kaip labai man reikia Tavo malonės, Tavo vedimo. Su pasitikėjimu meldžiu Tavo globos rytojui, Viešpatie. Pavedu Tau visus žmones, kuriuos sutiksiu, visus darbus, kuriuos turėsiu padaryti.
„Viešpatie, neatmesk savo rankų darbo“ (Ps 138)

Su Tavo Sūnumui, visais žmonėmis, savo seserimis ir broliais drįstu tarti „Tėve mūsų“.
 
Daugiau:
Oudot B. 2007. Mokytis melstis Ignaco Lojolos mokykloje. Vilnius: Ignaciškojo dvasingumo bibliotekėlė.
Gallagher M. T. 2016. Sąžinės tyrimo malda. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai.